Sveikata

Vaiko ligos įtaka tėvų tarpusavio santykiams ir medicinos personalo pagalba tėvams

Vėžio diagnozavimas ir su gydymu susiję sprendimai tėvams gali sukelti abejones, stresą ir nerimą. Emocinė įtampa įtakoja tėvų santykius, o pastarieji - vaiko ligos eigą.

Vaiko liga turi tiek teigiamos, tiek neigiamos įtakos tėvų santykiams, jų tarpusavio bendravimui bei pareigų pasidalinimui. Liga gali suartinti šeimą, tačiau gali sukelti ir daug problemų. Todėl labai svarbu, kad medicinos personalas pastebėtų atskirų šeimų bendravimo pokyčius, pasiūlytų pagalbą, paramą bei padrąsintų tėvus išreikšti savo jausmus.

Sveikatos priežiūros darbuotojams rekomenduojama bendrauti su tėvais, siūlyti jiems savo pagalbą bei stengtis užkirsti kelią šeimyniniams konfliktams. Taip pat tėvai turėtų būti skatinami kalbėtis tarpusavyje, reikšti jausmus, ieškoti bendraminčių paramos ir išsiugdyti tarpusavio bendradarbiavimą kovojant su vaiko liga.

Šaltinis: da Silva F.M., Jacob E., Nascimento L. C. Impact of Childhood Cancer on Parents‘ Relationships: An Integrative Review. Journal of Nursing Scholarship. 2010. Vol. 42, Issue 3, p250-261. EBSCO

Pacientų ir jų partnerių prisitaikymas prie onkologinės ligos

Socialinė parama - tai socialiniai ryšiai, jų gausumas ir kokybė. Šis terminas taip pat apima ir asmens įsitikinimą, kad pagalba iš draugų ar artimųjų yra prieinama, pasiekiama, ir, reikalui esant, visuomet bus suteikta. Būtent tikėjimas pagalbos realumu, žinojimas, kad asmuo turi gerų draugų, giminaičių, pažįstamų ir padeda būti pozityvesniam ir geriau prisitaikyti prie ligos.

Pastaruoju metu vis dažniau pritariama tam, kad socialinė parama yra ypač reikšmingas veiksnys onkologine liga sergantiems žmonėms. Nemažai užsienio tyrimų parodė, kad socialinė parama yra svarbus faktorius, turintis įtakos tiek sergančiojo, tiek jo artimųjų prisitaikymui prie ligos. Teigiama, kad socialinė parama yra susijusi su pozityvesnėmis sergančiojo emocijomis, aktyvesniais veiksmais, siekiant įveikti ligą. Būtina paminėti, kad kai kurie autoriai akcentuoja teigiamą socialinės paramos įtaką ne tik pacientų emociniam funkcionavimui, bet ir geresnei ligos prognozei apskritai.

2010 metais Lietuvoje buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas - nustatyti ryšį tarp socialinės paramos ir onkologine liga sergančių pacienčių bei jų partnerių prisitaikymo prie ligos. Iš viso tyrime dalyvavo 24 įvairiomis onkologinėmis ligomis sergančios moterys ir 24 jų partneriai.

Gauti rezultatai parodė, kad:

Pacientės, sulaukiančios daugiau paramos (tiek emocinio palaikymo, tiek konkrečių praktiškų pagalbos veiksmų) iš savo draugų ar artimųjų, pasižymi geresniu prisitaikymu prie ligos: pacientės kovoja su liga, yra orientuotos į konkrečių su liga susijusių problemų sprendimą ir į geresnių gydymo rezultatų siekimą. Ypač aktyviai ligos įveikai reikšminga artimųjų suteikiama informacinė parama – tai patarimai, informacija apie ligą, simptomus, gydymo būdus ir kt.
Kuo daugiau pacientės sulaukia pagalbos iš aplinkinių, tuo mažiau išreikšti sergančiųjų depresijos simptomai. O kuo mažiau išreikšti depresijos simptomai, tuo aktyviau stengiamasi įveikti ligą, jaučiama mažiau nerimastingumo ir pacientės yra aktyvesnės.
Socialinė parama reikšminga ir sergančiųjų artimųjų emocinei pusiausvyrai: kuo daugiau šeimos nariai sulaukia paramos ir pagalbos, tuo mažiau išreikšti depresijos simptomai.
Tyrimo rezultatai taip pat atskleidė ryšį tarp slaugančio artimojo „perdegimo“ būsenos (perdegimas - asmens psichinio, fizinio ir emocinio išsekimo būsena, susidariusi išgyvenant stresą ilgalaikio intensyvaus socialinio kontakto metu) ir socialinės paramos: sulaukiantys daugiau pagalbos pasižymi mažesniu emociniu išsekimu ir savo slaugymo patirtį vertina pozityviau, taip pat labiau pasitiki savo jėgomis.
Artimieji, kurie patys suteikia daugiau paramos sergančiajam (emocinis palaikymas, konkretūs pagalbos veiksmai, informacijos apie ligą rinkimas ir perdavimas), pozityviau vertina slaugą, jaučiasi mažiau išsekę tiek emociškai, tiek fiziškai.

Taigi, tyrimas patvirtino, kad socialinė parama yra išties labai reikšminga sergančiojo emocinei ir fizinei sveikatai bei prisitaikymui prie ligos; taip pat tai vienas pagrindinių veiksnių, įtakojančių slaugančio asmens psichologinę gerovę. Kitų asmenų parama ir pagalba slaugančiam asmeniui gali padėti susitvarkyti tiek su kasdienėmis pareigomis ar priežiūros sunkumais, tiek su emocinėmis problemomis.

Šaltinis. J. Rovaitė. Onkologinių pacientų ir jų partnerių prisitaikymas prie ligos. Psichologijos studijų bakalauro darbas, 2010.

Informaciją parengė psichologė Justina Rovaitė

Įdomu tai, kad:

JAV mokslininkai išsiaiškino, kad pozityvus mąstymas turi daug didesnę įtaką ilgaamžiškumui negu kad sportas, žalingų įpročių atsisakymas ar žemas cholesterolio kiekis. Jeilio universiteto specialistų atlikti tyrimai įrodė, kad gyvenimu besidžiaugiantys žmonės gyvena vidutiniškai 7,6 metais ilgiau negu negatyviai nusiteikę žmonės.
Epidemiologai atliko eilę tyrimų, kurių metu tiriamieji turėjo įvertinti savo sveikatą kaip puikią, gerą, patenkinamą arba blogą. Reikia paminėti, kad visi tiriamieji buvo maždaug tokios pačios sveikatos būklės. Tų, kurie tikėjo, kad jų sveikata bloga, per sekančius 7-erius metus numirė 3 kartus daugiau.
Amerikiečių tyrimai parodė, kad maždaug 30 % sunkiai sergančių vėžiu, nepaisant gydytojų prognozių, visgi pavyksta pasveikti. Paaiškėjo, kad visiems šiems nugalėtojams buvo būdingi du dalykai – mokėjimas džiaugtis gyvenimu ir tikslo turėjimas.

Šeimos santykiai ir krūties vėžys

Rusų mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad iki ligos moterys buvo nepatenkintos santykiais šeimoje (36% visų tyrime dalyvavusių moterų), išgyveno skyrybas (12%), tapo našlėmis (12,3%), lytinius santykius vertino kaip neharmoningus (46,9%), buvo užgniaužusios savo lytinius instinktus (32%). Visoms moterims be išimties buvo būdinga aukoti savo interesus vardan aplinkinių gerovės (vyro, vaikų, darbo ir t.t.).

Patyriau psichologinę traumą - susirgsiu onkologine liga?

Sankt Peterburgo N.N.Petrovo onkologinėje ligoninėje buvo atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 212 naujai hospitalizuotų pacientų. 120 buvo diagnozuotas tiesiosios žarnos vėžys, 92 – skrandžio vėžys. Tiriamųjų amžius svyravo nuo 30 iki 80 metų. Beveik ¾ visų tyrime dalyvavusių asmenų buvo 50-70 metų.

Atlikus gyvenimo istorijų anamnezę, paaiškėjo kad net 83% sergančiųjų 1-2 metų laikotarpyje iki diagnozės patyrė stiprią psichologinę traumą. Svarbu paminėti, kad 21% buvo išgyvenę artimojo netektį, iš kurių 14% - artimojo mirtį nuo onkologinės ligos.

Tyrimo rezultatai patvirtino teorines prielaidas, kad stiprūs traumuojantys gyvenimo įvykiai gali tapti ligą „paleidžiančiu“ mechanizmu ir kad žmogaus psichika turi daug didesnę įtaką fizinei sveikatai negu kad yra galvojama.

Гнездилов А. В. Психология и психотерапия потерь. Пособие по паллиативной медицине для врачей, психологов и всех интересующихся проблемой. — СПб.: Издательство «Речь», 2002. — 162 стр.

„Perdegimo“ sindromo paplitimas slaugytojų, dirbančių su onkologiniais pacientais, tarpe

Profesinio „perdegimo“ sindromas – sudėtingas reiškinys, per pastarąjį dešimtmetį susilaukęs nemažo įvairių šalių tyrinėtojų dėmesio. Atlikti tyrimai rodo, kad slaugytojos, dirbančios su onkologiniais pacientais, patiria didesnę riziką išgyventi „perdegimo“ sindromą. Pavyzdžiui, JAV buvo atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 7715 slaugytojų, dirbančių onkologiniuose skyriuose. Buvo siekiama įvertinti profesinio „perdegimo“ sindromo paplitimą minėtoje tiriamųjų kategorijoje. Rezultatai parodė, kad daugiau negu pusė, t.y. 61,7 %, respondentų išgyvena minėtą sindromą, frustraciją patiria net 78 %, emocinį išsekimą 69 %, o darbu nepatenkintos yra pusė tyrime dalyvavusių slaugytojų (50 %). Panašus tyrimas buvo atliktas ir Didžiojoje Britanijoje (393 respondentai). Profesinio „perdegimo“ sindromas buvo paplitęs panašiai taip pat kaip ir JAV atliktame tyrime, tik buvo žemesnis depersonalizacijos lygis. Tuo tarpu net 28 % respondentų buvo nustatyti kiti psichikos sutrikimai. Ištyrus 243 slaugytojas, dirbančias Hematologijos skyriuose, rezultatai parodė, kad daugiau nei 70 % slaugytojų išgyvena emocinį išsekimą (nuo vidutinio iki aukšto lygio); 48 % galvoja apie darbo pakeitimą ateinančių 12 mėn. bėgyje. Danijoje nacionaliniu lygiu atliktas slaugytojų tyrimas įrodė, kad slaugytojos reikšmingai dažniau ir stipriau išgyvena „perdegimo“ sindromą negu kad kiti onkologinių skyrių darbuotojai.

Dalyvavimas paramos grupėje - kelias į geresnę savijautą

Sergančių krūties vėžiu moterų, dalyvavusių paramos grupėse, savijauta buvo lyginama su tų, kurios nedalyvavo. Rezultatams vertinti buvo naudojamos Nerimo ir depresijos skalės bei Gyvenimo kokybės klausimynas. Psichologinė savijauta buvo vertinama diagnozės tikslinimo laikotarpiu ir praėjus 12-ai mėnesių.

Diagnozavimo periodu abiejų grupių tiriamųjų psichologinė savijauta buvo panaši, tačiau po 12-os mėnesių paramos grupėse dalyvavusių moterų nerimo rodikliai buvo ženkliai žemesni.

Taigi, tyrimas parodė, kad sergant krūties vėžiu psichosocialinė intervencija turi ilgalaikę klinikinę naudą ir yra veiksminga priemonė įveikti nerimą.

Šaltinis. Schou I., et al. Psychosocial intervention as a component of routine breast cancer care - who participates and does it help? Psycho-oncology17(7), 2007.

Pratimai ir psichologinė pagalba sumažina onkologinės ligos sukeltą nuovargį

Nuovargis yra vienas dažniausių onkologinę ligą lydinčių simptomų, ypač tais atvejais, kuomet skirtas chemoterapinis ar radioterapinis gydymas. Pasak Amerikos vėžio draugijos (angl. k. American Cancer Society), 90 % pacientų jaučia didesnio ar mažesnio stiprumo nuovargį.

Nuovargis įtakoja pacientų gyvenimo kokybę, paveikia tarpasmeninius santykius, sumažina profesinės veiklos efektyvumą, trikdo fizinę ir emocinę gerovę. Todėl buvo nuspręsta atlikti mokslinių tyrimų analizę ir išsiaiškinti, ar galima palengvinti pacientų savijautą nemedikamentiniais būdais.

P. Jacobsen ir kolegų atliktas tyrimas parodė, kad pacientai, kurie reguliariai sportavo (prižiūrint specialistui ar atliekant specialius pratimus namuose nuo 3 iki 5 kartų per savaitę ne mažiau kaip 10 savaičių) ir tie, kuriems buvo teikiama psichologinė pagalba (konsultacijos telefonu kartą per savaitę arba paramos grupės, kuriose buvo mokoma atsipalaiduoti ir valdyti stresą) reikšmingai mažiau jautė nuovargį negu pacientai kontrolinėje grupėje.

Šaltinis: Jacobsen P, et al. Systematic review and metal-analysis of psychological and activity-based interventions for cancer-related fatigue. Health Psychology 26(6), 2007.

1975-1990 m. atlikti moksliniai tyrimai

1992 m. buvo atlikta 1975-1990 m. vykdytų empyrinių tyrimų, skirtų įvertinti psichosocialinės pagalbos naudą onkologiniams pacientams (suaugusiems), analizė. Viso analizuotas 41 mokslinis tyrimas. Net 35 tyrimų rezultatai įrodė, kad psichosocialinė pagalba reikšmingai pagerino psichologinę savijautą, padidino gyvenimo kokybę ir praturtino tiriamuosius sunkumų įveikimo įgūdžiais. 6 tyrimai parodė, kad tikslingos psichosocialinės intervencijos turėjo įtakos gyvenimo trukmei (prailgindavo prognozuojamą gyvenimo trukmę). 3 tyrimai patvirtino hipotezę, kad psichosocialinė pagalba stiprina imuninę sistemą.

Šaltinis. Frischenschlager O, Brömmel B, Russinger U. Effectiveness of psychosocial management of cancer patients - a critical review of empirical studies. Psychother Psychosom Med Psychol. 1992 Jun;42(6):206-13. German.

PACIENTŲ IR JŲ PARTNERIŲ PRISITAIKYMAS PRIE ONKOLOGINĖS LIGOS

Gauti rezultatai parodė, kad:

Pacientės, sulaukiančios daugiau paramos (tiek emocinio palaikymo, tiek konkrečių praktiškų pagalbos veiksmų) iš savo draugų ar artimųjų, pasižymi geresniu prisitaikymu prie ligos: pacientės kovoja su liga, yra orientuotos į konkrečių su liga susijusių problemų sprendimą ir į geresnių gydymo rezultatų siekimą. Ypač aktyviai ligos įveikai reikšminga artimųjų suteikiama informacinė parama – tai patarimai, informacija apie ligą, simptomus, gydymo būdus ir kt.
Kuo daugiau pacientės sulaukia pagalbos iš aplinkinių, tuo mažiau išreikšti sergančiųjų depresijos simptomai. O kuo mažiau išreikšti depresijos simptomai, tuo aktyviau stengiamasi įveikti ligą, jaučiama mažiau nerimastingumo ir pacientės yra aktyvesnės.
Socialinė parama reikšminga ir sergančiųjų artimųjų emocinei pusiausvyrai: kuo daugiau šeimos nariai sulaukia paramos ir pagalbos, tuo mažiau išreikšti depresijos simptomai.
Tyrimas taip pat atskleidė ryšį tarp artimųjų išgyvenamos depresijos ir sergančiųjų prisitaikymo prie ligos: pacientėms, kurių partneriams būdingi aukštesni depresijos rodikliai, kaip prisitaikymo prie ligos stilius būdingas bejėgiškumas. Moksliniai tyrimai patvirtina, kad bejėgiškumas (pesimistinė nuostata ligos atžvilgiu, pacientas pasiduoda ligai ir nesiima jokių aktyvių veiksmų) yra susijęs su prastesniu prisitaikymu prie onkologinės ligos ir tampa reikšmingu faktoriumi prognozuojant onkologinės ligos progresavimą (Hack, Degner, 2005; Gidron, 2001).
Tyrimo rezultatai taip pat atskleidė ryšį tarp slaugančio artimojo „perdegimo“ būsenos (perdegimas - asmens psichinio, fizinio ir emocinio išsekimo būsena, susidariusi išgyvenant stresą ilgalaikio intensyvaus socialinio kontakto metu) ir socialinės paramos: sulaukiantys daugiau pagalbos pasižymi mažesniu emociniu išsekimu ir savo slaugymo patirtį vertina pozityviau, taip pat labiau pasitiki savo jėgomis.
Artimieji, kurie patys suteikia daugiau paramos sergančiajam (emocinis palaikymas, konkretūs pagalbos veiksmai, informacijos apie ligą rinkimas ir perdavimas), pozityviau vertina slaugą, jaučiasi mažiau išsekę tiek emociškai, tiek fiziškai.

Informaciją parengė psichologė Justina Rovaitė